APIE

Perdegimo sindromas yra emocinio, protinio ir fizinio išsekimo būsena, kurią sukelia netinkamai valdomas lėtinis stresas darbe, emociškai reikliomis sąlygomis.
Perdegimo sindromui būdingi 3 pagrindiniai požymiai:
1) emocinis išsekimas, pervargimas (subjektyvus energijos išsekimo jausmas, energijos nebuvimas, emocinio ir fizinio sutrikimo simptomai)
2) psichologinis atsitraukimas, nusišalinimas nuo darbo arba cinizmas, negatyvumas darbo atžvilgiu (šaltumas, abejingumas kitiems, nėjimas į darbą, depersonalizacija, cinizmas, kritika darbovietei, beprasmybės pojūtis darbe)
3) profesinio aktyvumo sumažėjimas  (nykstantis asmeninio ir profesinio pasitenkinimo jausmas, sumažėjęs darbingumas, efektyvumas ir savirealizacija).

Netinkamai valdoma įtampa bei nuovargis gali pereiti į perdegimą, o vėliau gali vystytis lėtinis nuovargis, apatija, dirglumas, dėmesio koncentracijos stoka, miego sutrikimai, nerimo sutrikimai, depresija ir somatiniai sutrikimai.
Perdegus, įprastos atsipalaidavimo praktikos ir poilsis jau nebepadeda, ir reikia ieškotis specialistų pagalbos. Šiuo metu perdegimo sindromas yra įtrauktas į TLK („Tarptautinė ligų klasifikacija“) vadovą - kodas Z73.0 “Perdegimo” sindromas.
Profesinio perdegimo sindromas ypač dažnas gydytojų ir kitų medicinos darbuotojų, mokytojų, dėstytojų, psichologų, policininkų, studentų bei kitų specialistų tarpe, ypač dirbančių su kitais žmonėmis. Perdegimo sindromo prevencijai svarbu ne tik organizacinės priemonės įstaigose, bet ir asmeninis psichologinio lankstumo bei atsparumo ugdymas.
Perdegimo sindromo prevencijai, kitais atvejais (lėtinis skausmas, nerimas, stresas, nuovargis, depresija, įvairios priklausomybės ir kt.) ir psichologinio lankstumo bei psichologinio atsparumo ugdymui taikome šiuolaikiškas, moksliškai pagrįstas, veiksmingas, intensyvias ir trumpas psichoterapines intervencijas.